Tarptautinis projektas "LIETUVA+AIRIJA=AŠ" - Ruduo

Tarptautinis projektas "LIETUVA+AIRIJA=AŠ", tai partnerystė ir bendradarbiavimas su Airijos liruanistinės mokyklos "Gintarėlis" mokiniais ir mokytojais, šeimomis bei Airijos lietuvių bendruomene. Pirmoji jos dalis, tai stovykla Lietuvoje vyko birželio mėnesį, o antroji dalis spalio 28 d. - lapkričio 04 d. Kavane. 

Beržų progimnazijos atstovai viešėjo Airijoje

Mokytojos Jolantos dienoraštis


Spalio 29 d. 

Šiomis dienomis Airijos Kavano grafystėje vieši mūsų mokyklos komanda. mokytojos Jolanta, Jurgita ir Jurga bei trys mokinės Aistė Korsakaitė, Emilija ir Akvilė Banytės. Po sėkmingo, naktinio ir ilgo lėktuvo skrydžio nusileidome į Dubliną ,kur mus pasitiko Kavano lituanistinės mokyklos „Gintarėlis“ atstovai. Visi buvo apgyvendinti šios mokyklos mokinių šeimose. Pirmoji diena Airijoje netruko prabėgti, nes saulėtas rytas ir šiltas oras (+20) mums suteikė ne tik smalsumo, bet ir daug energijos. Rytą pradėjome su airiškais pusryčiais ir pažintimi, maloniu pabendravimu. Džiaugiamės, kad išpuolė sekmadienis ir turėjome galimybę pamatyti, koks airiams svarbus yra airiškas futbolas, buvimas šeimomis ir kartomis kartu sergant už savo miesto komandą.  Airiai dievina futbolą, tradicines sporto rūšis hurlingą ir airišką futbolą, žirgų ir kurtų lenktynes.  Airiškas futbolas yra sportas, panašus į regbį, o hurlingas yra labai greitas ir pavojingas sportas, panašus į žolės riedulį, žaidžiamas su mažu kamuoliuku ir lenkta medine lazda. Beveik kiekvienas miestas turi vietinę komandą, taip pat ir vaikų komandą, bei savo stadioną. Stebėjome Pietų Kavano grafystėsir Šiaurės Antrimo grafystės čempionų draugiškas futbolo varžybas. Buvome airiško futbolo sirgaliais.  O po jų turėjome labai ramų, nuostanų pabuvimą kartu pas Polinos tėvelius, kurie vaišino Piemenėlių pyragu. Taip ir prabėgo nepakartojama diena Kavano grafystėje su nuostabiais žmonėmis, su nuostabiais vaizdais, nuostabiu oru, nuostabiu maistu ir airišku futbolu. Jums visiems siunčiame sirgališkus ir šiltus linkėjimus.














Spalio 30 d.  

Tarptautinio projekto „LIETUVA+AIRIJA=AŠ „ dalyviai keliavo į Šiaurės Airijos sostinę Belfastą. Lankėsi muziejiniame komplekse „Titanic Belfast“. Pastatas stovi toje pačioje vietoje, kur kadaise buvo statomas laivas. Kelių valandų kelionė laiku mums neprailgo, nes mes galėjome pamatyti, kokiomis sąlygomis apie 10 000 darbininkų statė laivą, kaip jie buvo apsirengę, kiek daug darbo ir pastangų įdėjo ir pastatė tokį įspūdingą ir dabar jau istorinį laivą.  Praėjo daug laiko ir mes tik galime įsivaizduoti,  kaip tuo metu šis laivas atrodė, buvo didžiausia staigmena, didybė ir laimė. Į jį rinkosi damos,  kurios  dvelkė elegancija, vilkėdamos ilgas sukneles ir puošdamosis skrybėlaitėmis, o džentelmenai švarko priekinėje kišenėje nešiojosi laikrodžius su grandinėlėmis ir sulankstytas nosinaites.  Oi, pabandėme ir mes apsirengti to meto madingais drabužiais, pasėdėti prie staliuko ir pasišnekučiuoti, bei išgerti skanios kavos.  XX amžiaus pradžioje Belfastas garsėjo turėdamas didžiausią laivų statyklą pasaulyje. Šiandien laivų čia nebestato ( tik remontuoja), bet istorijos puoselėjimu rūpinasi!  Daugiau galima pažiūrėti čia. https://www.youtube.com/watch?v=06tuunfhFv4

Airiai yra viena muzikaliausių tautų Europoje.  Britaniją, garsėjančią savo muzikantais, airiai vadina “šalimi be muzikos”. Turėjome galimybę ir mes pasiklausyti tradicinių folkloro motyvų, kuriuos atliko vaikai. Turiu pastebėti, kad visai ne muzikos mokyklos, ne profesionalai, o muzikos mylėtojai ir savo tautos muzikos puoselėtojai, kurie tiesiog  mėgsta laisvalaikiu kartu su draugais pagroti, savo malonumui grojantys ir tradicijas puoselėjantys airiai. Klausėmės Cavan Town CCe muzikantų pasirodymo.  Comhaltas Ceoltóirí Éireann (Airijos muzikų draugija) yra pagrindinė Airijos organizacija, skirta muzikos, dainų, šokių ir Airijos kalbos puoselėtojai.  Pasikeitėme ir pasidalinome savo tautų kultūromis.  Mes taip pat padainavome lietuvių liaudies dainą „Balta rožė“ ir šokome ratelį „Aguonėlė“.  Jauku ir gera buvo kartu!!!













Spalio 31 d. 

Spalio 31 d. airiams prasidėjo įprastai, jie kaip ir kiekvienais metais džiugia nuotaika pasitiko tradicinę  ir labai seną savo tautos šventę Helloween. Šios šventės kilmė yra Keltų Airijoje. Keltai švenčia Helloweeną kaip Samhainą, "All Hallowtide" - "Mirusiųjų šventę", kai mirusieji persikėlė į mirtingąjį pasaulį. Šventė pažymėjo vasaros pabaigą ir žiemos mėnesio pradžią. Labiausiai žinomos Airijos Halloween tradicijos: Vakarienė "Colcannon". Virtos bulvytės, garbanotieji kopūstai ir svogūnai yra tradicinė Airijos Helloween vakarienė. Valomos monetos įpakuojamos į kepimo popierių ir dedamos į bulves, kad vaikai galėtų rasti ir laikyti. Barnbrake tortas. Tradicinis Helloweeno pyragas Airijoje yra kiaulaitė. Tai yra vaisių duona.  Kiekvienas šeimos narys gauna gabalėlį. Didžiulį susidomėjimą įgauna rezultatas, nes kiekviename pyrage yra moneta arba žiedas. Jei gausite monetą, galėsite laukti klestinčių metų. Žiedo paėmimas yra tikras ženklas apie artėjantį romaną ar laimę.
Na, o mūsų projekto „LIETUVA+AIRIJA=AŠ“  dalyviai ėmėsi moliūgų drožybos. Ši tradicija prasidėjo aštuonioliktame amžiuje. Vienas airių kalvis vardu Džekas sudarė slaptą sandėrį su velniu ir jam nebuvo galima atvykti į dangų. Kalvis buvo pasmerktas vaikščioti žeme. Klajojantis kalvis buvo prakeikta siela. Jis velnio paprašė palikti šiek tiek šviesos. Airijos gyventojai  palikdavo ant palangių žibintus. Mums pasisekė, nes mes turėjome nuostabią jaunos kartos mokytoją Juliją, kuri mokė mus pasigaminti tuos ypatingus žibintus iš moliūgų.  Naudodamiesi eskizais ir trafaretais mes pasigaminome kiekvienas po tokį žibintą. O kita nepakartojama tradicija  Hellowino kostiumai. Tai labai linksma ir žaisminga atrakcija, kurioje sudalyvavome ir mes. Hellowino naktį vaikai apsirengdavo baisiais kostiumais ir vaikščiodavo nuo namo prie namo prašydami "Trick or Treat" -saldainių.  Populiariausi kostiumai raganos, goblinai ir vaiduokliai.  Rengėmės, puošėmės ir ėjome. Nuo namo prie namo. Žmonės pasiruošę šventei, pasipuošę namus, prisipirkę saldainių ir su nuotaika sveikino lietuvaičius bei apdovanojo saldainiais. O vakarienei kaip ir priklauso Hellowino tortas Voratinklis, pirštukai, akytės, kaukolės, mumijos ...

















Lapkričio  1 d.
Ryte vykome į Airijos grafystės muziejų. Šiame muziejuje matėme futbolo ir hurling komandų aukščiausios ir žemiausios lygos dešimtojo dešimtmečio Cavano futbolininko P.J. Duke batus, taip pat All-Ireland medalius, kuriuos laimėjo Cavan žvaigždės Val Gannon ir Viktoras Sherlock. Taip pat yra puikių viduramžių sagių, pintinių, aksesuarų, dubenų galvijų, akmeninių galvijų, maisto indų, pelkių sviesto ir šerdžių iš gyvūnų kaulų. Airijoje 1845-1849 m. buvo badmetis, nes buvo iš dalies dėl bulvių maro sunaikintas derlius. "Farnham" galerijoje yra nuotraukos, atminimo ženklai, raidės, karo medaliai ir dokumentai, susiję su Maxwello šeima. Taip pat eksponuojamas Henriko marmurinis biustas, septintas lordas Farnhamas. Daugiau galima paskaityti: http://www.cavanmuseum.ie/about-us.htm
Dėkojome Airijos Kavano lituanistinės mokyklos „Gintarėlis” vadovei Donata Simonaitiene , mokytojams, mokiniams ir tėveliams už partnerystę, bendrystę, bendravimą ir bendradarbiavimą tarptautiniame projekte „LIETUVA+AIRIJA=AŠ”. Perdavėme linkėjimus nuo Panevėžio Beržų progimnazijos direktoriaus ir bendruomenės. Dovanojome dailės mokytojos Jurgos Jasinskienės sukurtą mūsų bendro projekto sagutę ir lietuviškus saldainius.  Mes ne tik dovanojome, bet ir patys gavome po žalią trilapį dobilėlį, kuris yra Tradicinės airių šventės Šv. Patriko dienos simbolis.  Kiekvienam Airijoje Šv. Patriko diena - pati mėgstamiausia ir svarbiausia šventė, kuri švenčiama dideliu mastu ir puikiai nusiteikus.
Kovo 17 d visoje šalyje eina paradas žaliųjų drabužiais, girdisi visur liaudies dainos, Gineso teka kaip vanduo ir net vanduo būna upėse ir fontanuose nudažytas žaliai.
Turėjome gražų, bendrą, įvairiais balsais skambantį lietuviškų dainų ir sutartinių vakarą.  Dainavome archajiškas aukštaičių, dzūkų sutartines. Sutartines atlikome dviem grupėmis – dvejines ir trimis grupėmis – trejines. Taip pat mokėmės šokti airiškų šokių, klausėmės airių vaikų grojamos instrumentinės muzikos ir dainuojamų dainų. Šios šalies gyventojai išties beveik visada pakilios nuotaikos, svetingi, draugiški, atsipalaidavę ir mėgstantys humorą ir meniški. Jų šokėjai išsiskiria gracija ir ekspresyvumu. Jų šokiai ritmingi ir sinchroniški.
Daug bendravome, dainavome, šokome ir susiradome draugų.


























Lapkričio 2 d.

300 metų okupacijos, emigracija, bulvių maras, lango mokestis, savo kalbos praradimas, „Pakrūmių mokyklos“, tai istorinės airių patirtys, kurios paliko labai gilias žaizdas airių atmintyje. Skaudu matyti ir girdėti, bet tuo pačiu supranti, kokie mes panašūs.

Airijos vėliavos spalvos reiškia jų istorijos kelią, kurį jie nuėjo. Žalia – Pietinė Airija, morkinė – Šiaurinė Airija ir per vidurį yra balta – taikos spalva.

Šiandien buvome Airijos migracijos muziejuje. Keliavome vienos airių šeimos istorijos keliu, kurią aprašė jų senelis. Jų istorija prasidėjo dar 1870 metais. Jie gyveno labai mažame namelyje ir rytą, pietums ir vakarienei valgydavo virtas bulves. Šios šeimos (6 vaikai) tėtis išplaukė laivu į Pensilvaniją ieškoti duonos ir laimės. Šios šeimos istorija buvo įdomi, nes tėtis nuvykęs į Ameriką, uždirbo pinigų, pradėjo verslą, prasigyveno ir baigėsi kaip pasakose: gyveno ilgai ir laimingai. Pensilvanija yra antra JAV pagal lietuvių skaičių (78 000). Tai - ir seniausia užjūrio lietuvių bendruomenė. Mat lietuviai čia kėlėsi dar nuo XIX a. (1865 m.), kuomet Pensilvanijoje atrastas anglis, svarba prilygęs naftai šiandien. Vienas milijonas airių emigravo, t.y. plaukė laivais į Ameriką, o vienas milijonas išmirė nuo bulvių maro. Laivu plaukdavo apie 12 savaičių, gultuose gulėdavo po 5, maisto atsargų užtekdavo vos 10 savaičių, todėl tikslą pasiekdavo iki 85 % airių, bulvių maro metu iki 75% airių. Airijoje gyvena apie 4, 42 mln. gyventojų iš kurių 96 procentai yra airiai. Dėl didelės emigracijos manoma, jog iš viso pasaulyje yra apie 7, 9 mln. airių.

O vakarėjant mokėmės airių kalbos ir pynėme Šv. Brigitos kryžius. Mokytoja, kuri mus mokė savo šalies kalbos, pati išmoko iš savo mamos, kuriai šiuo metu yra 92 metai. Ji įkūrusi mokyklėlę, kurioje visų dalykų mokoma airių kalba ir dirba bibliotekoje. Ji sako, kad dabar nacionalinė kalba yra anglų, tačiau airių kalba yra privalomai mokoma mokyklose, nors ne visi Airijos gyventojai geba laisvai kalbėti airių kalba, atskirose vietovėse gyvena šeimos kalbėdamos tik šia kalba ir palaikančios senas amatų tradicijas.  O Šv. Brigitos kryžius manoma, kad apsaugo nuo gaisro, piktų dvasių ir bado.
Kavano lituanistinės mokyklėlės „Gintarėlis“ mokytoja Inga mus supažindino su keltų raštais ir simboliais. Jie yra senojoje airių knygoje ,,Book of Kells“. Šie raštai dar ir dabar yra labai populiarūs, o ypatingai siuvinėjant raštus ant airiškų šokių suknelių. Apie keltų simbolius informacijos yra labai mažai, nes jie labai seni, tačiau mokytoja Inga surinko tą informaciją ir mums perteikė. Grojo arfos muzika, o mes galėjome pasirinktomis spalvomis išgražinti savo pirmąją vardo raidę.
Rytoj mūsų kelionė po šia nuostabią šalį, dėl savotiško klimato ir gamtos dar vadinama “Smaragdo šalimi”, tęsis.












































Lapkričio 3 d.

Jeigu norite gauti adrenalino, būtinai turite pamatyti TAI!

Šiandien keliavome net kelias valandas, kad pamatytume didingus ir plėšrius paukščius. Gyvūnų prieglauda, kurioje mes lankėmės, įkurta vienos šeimos atvykusios iš Vokietijos.  Joje gyvena 500 gyventojų: paukščiai, asiliukai, arkliukai, paršiukai, avys, lapės, meškėnas, sakalai, grifai, pelėdos, ereliai ir vanagai. Ornitologas sako, kad paukščiai sveikų ir stiprių gyvūnų neėda, tik silpnus ir paliegusius. Visi prieglaudos gyventojai per mėnesį suėda 15 000 viščiukų, 10 avių ir 35 kg kiaulienos.  Paukščiai ir gyvūnai nėra pikti žmogui, o žmogus padarė juos piktus. Kad erelis pavogtų ėriuką, lygu tas pats, kaip laimėti milijoną. Plėšriųjų paukščių pasirodymas užgniaužė kvapą. Šeimininkas su savo globotiniais šnekėjosi, žaidė, leido juos palaikyti.

Na, o paskui neregėta didybė, grožis, bangų ir vandens ošimas, gryno oro gūsis, tai Atlanto vandenynas. Airija, tai sala vakarų Europoje, apsupta Atlanto vandenyno, drėgnas klimatas, uolėta ir kalnuota, bet mažai miškinga žemė.

Savo dienoraštyje bandžiau aprašyti ir perteikti kiekvienos tarptautinio projekto „LIETUVA+AIRIJA=AŠ“ dienos akimirkas. Dalis jų – sustabdytos fotografijose, kita dalis – nugulusios žodžiuose. Bet kuriuo atveju mūsų kelionė po šią nuostabiai žalią ir gražią šalį baigėsi ir rytoj jau skrisime į Lietuvą. Iki pasimatymo!